|
|
Kultūros centro didžioji salė | |
|
Mes taip užsidarome savo mažuose pasaulėliuose, kad nebepastebime, nebeprisimename mums artimų žmonių. Tarsi jie būtų mums duoti, kaip savaime suprantami. O juk jų gali ir nebūti… juk tai didžiausia dovana, kokią tik galime gauti. Dažnai numetame ją į atokiausią kampą, vietoj to, kad skirtume pačią šviesiausią savo širdies kertelę… O kas pasikeistų, jei žinotum, kad tuos, kuriuos myli, matai paskutinį kartą?.