Premjera!
Solo teatras
„BUDA PALĖPĖJE“
Vienos dalies spektaklis Julie Otsuka romano motyvais
Scenarijaus autorė ir režisierė – BIRUTĖ MAR
Choreografė, režisierės asistentė – SIGITA MIKALAUSKAITĖ
Dailininkė – INDRĖ PAČĖSAITĖ
Muziką kūrė ir parinko – ANTANAS KUČINSKAS
Video dailininkas – KAROLIS BRATKAUSKAS
Šviesų dailininkas – AUDRIUS JANKAUSKAS
Vaidina – BIRUTĖ MAR
Groja – EGIDIJUS ALIŠAUSKAS
Iš anglų k. vertė Emilija Ferdmanaitė
Trukmė 1 val.
Premjera – 2019 m.
…
Japonų kilmės amerikietės rašytojos J.Otsuka romanas „Buda palėpėje“ (2011), išsyk pelnęs svarbius literatūrinius apdovanojimus Amerikoje – prieš keletą metų išleistas ir lietuvių kalba (vertė E.Ferdmanaitė), sukurtas pagal tikras XXa. pradžioje į Tokiją vykusių japonų emigrantų gyvenimo istorijas: po pirmojo pasaulinio karo japonai vyrai plaukė į San Franciską ieškotis darbo – vėliau vieni jų užsidirbę grįžo į Japoniją, kiti pasiliko Amerikoje ir ėmė kurti šeimas. Į Japoniją siųsdavo nuotrauką (nebūtinai tikrą) ir laukdavo nuotakos, išsirinkusios savo būsimąjį iš fotografijos.
Autorė seka „fotografijų nuotakų“ pėdomis – keliauja su jomis alinančioje kelionėje laivu į Ameriką, stebi pirmąjį susitikimą su būsimu vyru, svajonių apie stebuklingą gyvenimą Amerikoje žlugimą. Kasdienybės ritualai trunka iki lemtingo Perl Harboro ryto, po kurio japonai Amerikoje masiškai buvo iškeldinami iš savo namų, vežami į koncentracijos stovyklas – pasak autorės, iš JAV miestų ir miestelių jie išnyko lyg rūkas, tarsi jų nebūtų buvę.
„Buda palėpėje“ – tai istorija apie emigrantų likimus. Savaip primenanti ir nūdienos emigraciją, taip pat skaudų XX a. vidurio laikotarpį Europoje, kuomet tūkstančiai įvairių tautybių žmonių žmonių buvo tyliai „nušluoti“ nuo Lietuvos ir pasaulio žemėlapio.
Spektaklis kuriamas tradicinio japonų teatro principu, apjungiant šokį, judesį, tekstą ir gyvai scenoje skambančią muziką. Taip sukuriama savita sceninė ženklų kalba (spektaklio režisierė ir atlikėja Birutė Mar studijavo tradicinį japonų teatrą ir šokį Tokijuje), kuria pasakojama istorija apie savo šaknis, ryšį su praeitimi ir protėviais pasaulio tautų maišymosi epochoje, apie tautos savastį kaip stiprybę ir būdą išlikti.
…
„Japoniškai nedidukas romanas „Buda palėpėje“ mane sužavėjo lakonišku poetišku pasakojimu, skambančiu lyg muzika. Julie Otsuka savo tėvų ir protėvių emigracijos istoriją pasakoja daugiskaitos asmeniu „mes“. Regis, jai pritaria tūkstančių moterų choras – lyg antikinėje tragedijoje ar japoniškoje Noh dramoje. Moterų, drauge išgyvenančių skaudžius nuo savo šaknų atskirtų žmonių likimus.
Tai galimybė scenoje prabilti daugybės moterų balsu ir širdimi – kalbėti ne vien apie japonių, bet ir apie lietuvių, žydų bei visų kitų tautų likimus, patyrusių pažeminimą, prievartą, neteisybę, nepelnytą skausmą…“
/Birutė Mar/