2019 m. vasario 10 d., sekmadienis, 15.00
Utenos kultūros centre (Aušros g. 49, Utena), Lietuva
Organizatorius: Lietuvos nacionalinė filharmonija

Projektą remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

 

Atlikėjai

Solistai – LNSO muzikantai:
VALENTINAS GELGOTAS (fleita)
RAIMONDA VIRVYTIENĖ (fleita)
ALBINAS GRAŽULIS (trombonas)
ANDRIUS ŽIŪRA (klarnetas)
JULIUS KLIMAVIČIUS (fagotas)
ONUTĖ ŠVABAUSKAITĖ (violončelė)
EDMUNDAS KULIKAUSKAS (violončelė)
AGNĖ ŠVAGŽDYTĖ (smuikas)
ANDRIUS REKAŠIUS (vibrafonas)
MINDAUGAS GECEVIČIUS (valtorna)
TOMAS BIELIAUSKAS (obojus)
Koncertą veda VIKTORAS GERULAITIS

Skaityti daugiau

DĖMESIO!
Ansamblio NERIJA koncertas nukeliamas į kovo mėn. 18 d. 18 val. Nusipirkti bilietai galioja.

Lietuvos estrados gyva legenda ansamblis „Nerija“ rengia paskutinius koncertus ir geriausiomis dainomis atsisveikins su gerbėjais. Paskutinį kartą vienoje scenoje – visas „Nerijos“ žvaigždynas: Edmundas Kučinskas, Birutė Petrikytė, Simonas Donskovas, Vitalijus Pauliukas, Laima Žemaitytė, Nijolė Tallat-Kelpšaitė ir Antanas Čapas.

Atsisveikinimo programoje – visos garsiausios per beveik penkis dešimtmečius ansamblyje skambėjusios, nemariais šlageriais virtusios, dainos. Drąsiai galima sakyti – Lietuvos estrados aukso fondas. Kiekvieno „Nerijos“ dainininko kišenėje mažiausiai po kelias dainas, kurios tapo ištisų kartų klausomiausiomis.

Vienas iš „Nerijos“ dainininkų – Simonas Donskovas – turi gerą palyginimą apie populiariausius ansamblio laikus: kas sporte buvo „Žalgiris“, tas scenoje – „Nerija“.  Skaityti daugiau

 

 

Utenos kultūros centro
folkloro ansamblių vadovė Dalia Magylienė

[nuotr. L. Vinčiūnienė]

Vėlinės ir žiemos saulėgrįža – kertiniai gamtos virsmai metų rate, įrėminantys ikikalėdinį laikotarpį. Pastaruoju metu esame linkę jį vadinti lotynišku advento terminu, reiškiančiu „atėjimą“, kilusį iš krikščioniškosios tradicijos. Kristaus (kartais įvardijamo Saule) gimimas, kaip ir kiti liturginių metų virsmai švęstos gruodžio 25-tąją.
Vincas Krėvė naudojo leliumų dienų terminą, pagal būdingą kalendorinių apeigų giesmių, atliekamų šiuo laikotarpiu, garsažodį. Anot etnografo ir religijotyrininko Norberto Vėliaus, Latvijoje šis laikotarpis, pasak baltų religijos ir mitologijos šaltinių, įvardijamas vėlių laiku, nes tiek per Vėlines, tiek per Kūčias mirusiesiems rodomas išskirtinis dėmesys – tai to paties meto (ciklo) šventės, o tamsiuoju metu po pasaulį klajoja vėlės – išnyksta ribos tarp dviejų simbolinių pasaulių: svetimo, neregimo, paslėpto, nepažinaus – tamsiojo, ir savojo, žmonių, kūrybos, darbo – šviesos pasaulio. Per adventą tikima, kad tuo laiku aplinkui slankioja piktosios dvasios, todėl įvairiais draudimais stengiamasi išvengti susidūrimo su jomis. Kaip mirusiųjų kulto padarinys išliko tikėjimas, kad advento metu ir per Kūčias suaktyvėjančios ir protėvių vėlės, jos galinčios daryti, didelį poveikį gyviesiems, atskleisti jiems ateities paslaptis. Tad tuo laikotarpiu buvo buriama ir spėliojama apie vedybas, mirtį, būsimą derlių.

Skaityti daugiau