„Orkestro DNR“

2019 m. vasario 10 d., sekmadienis, 15.00
Utenos kultūros centre (Aušros g. 49, Utena), Lietuva
Organizatorius:

Projektą remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

 

Atlikėjai

Solistai – LNSO muzikantai:
VALENTINAS GELGOTAS (fleita)
RAIMONDA VIRVYTIENĖ (fleita)
ALBINAS GRAŽULIS (trombonas)
ANDRIUS ŽIŪRA (klarnetas)
JULIUS KLIMAVIČIUS (fagotas)
ONUTĖ ŠVABAUSKAITĖ (violončelė)
EDMUNDAS KULIKAUSKAS (violončelė)
AGNĖ ŠVAGŽDYTĖ (smuikas)
ANDRIUS REKAŠIUS (vibrafonas)
MINDAUGAS GECEVIČIUS (valtorna)
TOMAS BIELIAUSKAS (obojus)
Koncertą veda VIKTORAS GERULAITIS
Programa

Franz Doppler, Karl Doppler, Nino Rota, Aaron Copland, Carl Maria von Weber, Arvydas Malcys, Georgs Pelēcis, Paul Dukas, Antonio Vivaldi

„Susipažinkime su orkestru iš arčiau“ – tai koncerto motto, kuris jau tapo gražia tradicija. Kasmet metų pradžioje Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) rengia muzikinį prisistatymą, kuriame visas būrys talentingų LNSO muzikantų demonstruoja savo meistriškumą atlikdami įdomias, retai skambančias partitūras solo su orkestru. Tai muzikantai nuo stygininkų iki pūtikų, nuo pirmojo orkestro pulto iki boso partijų atlikėjo. Visi jie į sceną žengia kaip solistai. Šių metų pasirodymo programoje – įvairių epochų kūriniai, atspindintys kiekvieno soluojančio instrumento galimybes ir virtuoziškumą. Tarp kūrinių – dvi šių laikų muzikos kompozicijos. Tai – kaimyninės Latvijos kūrėjo Georgo Pelēcio miniatiūra, netradiciškai gretinanti du solistus – smuiką ir vibrafoną. Taip pat girdėsime LNSO violončelininko bei kompozitoriaus Arvydo Malcio „Concerto grosso“ dviem violončelėms ir styginių orkestrui. Koncerto programą komentuoja charizmatiškasis muzikologas Viktoras Gerulaitis.

Bilietus platina Utenos kultūros centro kasa, Filharmonijos kasa ir www.filharmonija.lt
Bilietų kainos

3, 5 Eu

„Žvaigždžių karų siuita“

2019 m. sausio 17 d., ketvirtadienis, 13.00
Utenos kultūros centre (Aušros g. 49, Utena), Lietuva
Programa

Johno Williamso „Žvaigždžių karų siuita“

Jau ne viena karta tampa kino sagos „Žvaigždžių karai“ fanais. Garsių fantastikos filmų dalys pradėtos rodyti 1977 m. ir iki šių dienų filmuojamos vis naujos serijos.

Šios nesibaigiančios epopėjos muzikos autorius yra amerikiečių kompozitorius ir dirigentas Johnas Williamsas (g. 1932), vienas garsiausių kino muzikos kūrėjų pasaulyje. Štai keletas filmų, kuriems jis sukūrė garso takelius: „Šindlerio sąrašas“, „Nasrai“, „Juros periodo parkas“, „Vienas namuose“ ir „Vienas namuose. Pasiklydęs Niujorke“, taip pat pirmiesiems trims „Hario Poterio“ filmams. Parašė muziką net ketverioms olimpinėms žaidynėms. J. Williamsas yra pelnęs penkis „Oskaro“, keturis „Auksinio gaublio“, septynis BAFTA ir 21 „Grammy“ apdovanojimus.

„Žvaigždžių karams“ parašytos muzikos trukmė – daugiau kaip 18 valandų, kompozitorius sukūrė apie 50 temų – tai unikalus reiškinys kino muzikos pasaulyje. JAV Kongreso biblioteka išsaugojo „Žvaigždžių karų“ garso takelį Nacionaliniame įrašų registre kaip „kultūriškai, istoriškai ir estetiškai svarbų“ kūrinį. Šiame koncerte išgirsime paties J. Williamso sukomponuotą siuitą.

Bilietų kainos

3, 5 Eur

Tarptautinis projektas-miuziklas ”Baltican Carmen Show”

Tik vasario 1d. 18.00 val. Utenos Kultūros centre vyks Tarptautinio projekto- miuziklo „Baltijos Karmen“ premjera. Šis įspūdingas šou – tai dainos, šokio ir muzikos „fiesta“, naujoviškai interpretuojanti nemirtingą George Bizet šedevrą, kuriame apjungti gražiausi pasaulio populiariosios klasikos stilizuoti kūriniai. Šį miuziklą sukūrė žinomas prodiuseris, legendinės grupės „Hiperbolė“ įkūrėjas Viktoras Prapras, kurį anot jo visada viliojo šiuolaikinių fatališkų moterų tipažas, kurios žino ko nori ir visada, bet kokią kainą siekia užsibrėžto tikslo. „Baltijos Karmen“ pasirodymai jau vyko Latvijoje ir Estijoje, kur sulaukė audringų ovacijų perpildytuose koncertų salėse, nes yra skirtas įvairaus amžiaus žiūrovui- nuo jauno žmogaus iki „pagyvenusio jaunimo“ . Projekte dalyvauja atlikėjai iš įvairių šalių. Čigonės Karmen vaidmenį atlieka, Lietuvoje žinoma, kaip miuziklo „Čigonų princesė“ pagrindinio vaidmens atlikėja – žavingoji ispanų kilmės dainininkė ir temperamentingoji šokėja Anna Dribas; taip pat Tarptautinių „Bethoveno“ vardo ir „Romansiada“ konkursų, vykusių Čekijoje ir Italijoje laureatai, solistai – Laimonas Bendaravičius ; Edgaras Davidovičius. Publiką savo pasirodymais sužavės Tarptautinių ir TV konkursų laureatai, aukščiausio lygio šokėjai: Deividas Meškauskas ; Katerina Voropaj ; Justas Girdvainis ir Ieva Konopliovaitė. Žiūrovus maloniai nustebins muzikantai – virtuozai: smuikininkė –Gabriela Aniola ir gitaristas Artur Sabilo. Įspūdingo pasirodymo metu sceną papuoš spalvinga scenografija, šviesos efektai bei 40 komplektų sceninių rūbų. Nepraleiskite progos aplankyti šį nuostabų reginį. Gerą nuotaiką – garantuojame !!!

Informacija ir bilietų platinimas: Utenos Kultūros centro kasoje


DREAM WORKS

Vasario 8 d. 18 val. Profesionalių teatrų festivalis „Pjero dienos Utenoje“. Ivano Vyrypajevo
spektaklis DREAMWORKS.
Prodiuseris – teatras „Mens publica“
Koprodiuseriai – Kauno miesto kamerinis teatras ir VDU teatras
Bilieto kaina: 8 Eur
Kultūros centro didžioji salė. Žiūrovai sėdės scenoje
Režisierius(-ė): Agnius JANKEVIČIUS
Autorius(-ė): Ivan VYRYPAJEV
Aktoriai: Aleksandras KLEINAS, Jelena ORLOVA, Goda PIKTYTĖ, Marcelė ZIKARAITĖ
Kostiumai: Diana KUZMICKAITĖ
Iš rusų kalbos vertė: Rolandas RASTAUSKAS
Prodiuseris: Teatras „Mens publica“
Koprodiuseriai: VDU teatras ir Kauno miesto kamerinis teatras

„Mūsų svajonės tai mūsų darbas,
kurį mes truks plyš turime padaryti gerai.“
/iš pjesės/
Niekas nesibaigia nei gerai, nei blogai. Geriausių budistinių istorijų esmė – palikti galimybę istoriją pakeisti nuo bet kurios jos vietos. Šių istorijų personažų sprendimai ir elgesys laikomi labiau atsitiktinumais ar atsitikimais, bet tik ne likimu. Nėra nei pradžios, nei pabaigos. Gyvenimas – tai iliuzijų darbas, kuris niekada nesibaigia.   Skaityti daugiau

ADVENTO LAIKOTARPIS

 

 

Utenos kultūros centro
folkloro ansamblių vadovė Dalia Magylienė

[nuotr. L. Vinčiūnienė]

Vėlinės ir žiemos saulėgrįža – kertiniai gamtos virsmai metų rate, įrėminantys ikikalėdinį laikotarpį. Pastaruoju metu esame linkę jį vadinti lotynišku advento terminu, reiškiančiu „atėjimą“, kilusį iš krikščioniškosios tradicijos. Kristaus (kartais įvardijamo Saule) gimimas, kaip ir kiti liturginių metų virsmai švęstos gruodžio 25-tąją.
Vincas Krėvė naudojo leliumų dienų terminą, pagal būdingą kalendorinių apeigų giesmių, atliekamų šiuo laikotarpiu, garsažodį. Anot etnografo ir religijotyrininko Norberto Vėliaus, Latvijoje šis laikotarpis, pasak baltų religijos ir mitologijos šaltinių, įvardijamas vėlių laiku, nes tiek per Vėlines, tiek per Kūčias mirusiesiems rodomas išskirtinis dėmesys – tai to paties meto (ciklo) šventės, o tamsiuoju metu po pasaulį klajoja vėlės – išnyksta ribos tarp dviejų simbolinių pasaulių: svetimo, neregimo, paslėpto, nepažinaus – tamsiojo, ir savojo, žmonių, kūrybos, darbo – šviesos pasaulio. Per adventą tikima, kad tuo laiku aplinkui slankioja piktosios dvasios, todėl įvairiais draudimais stengiamasi išvengti susidūrimo su jomis. Kaip mirusiųjų kulto padarinys išliko tikėjimas, kad advento metu ir per Kūčias suaktyvėjančios ir protėvių vėlės, jos galinčios daryti, didelį poveikį gyviesiems, atskleisti jiems ateities paslaptis. Tad tuo laikotarpiu buvo buriama ir spėliojama apie vedybas, mirtį, būsimą derlių.

Skaityti daugiau