Neseniai UKC šokių ir dainų ansamblio „Vieversa“ vyresniųjų grupių šokėjai grįžo iš tarptautinio festivalio Juodkalnijoje. Festivalyje dalyvavo 9 kolektyvai iš Bulgarijos, 2 – iš Slovakijos, po 1 – iš Graikijos ir Lietuvos.
Keliaudami aplankėme Vengrijoje Balatono ežerą. Legendomis apipintas ežeras yra vienas didžiausių vandens telkinių Europoje. Jis kasmet sutraukia gausybę turistų ne tik iš šalies, bet ir viso žemyno. Ežeras užima beveik 600 kv. km plotą ir nusidriekia per šalį net 77 km, o vidutinis jo gylis tesiekia 3 m. Maudytis jame galima nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, nes vanduo ežere labai greitai įšyla. Pasakojama, kad Balatono ežero dugne yra bažnyčia, prie kurios sėdi ir verkia mergaitė. Jos ašaros maitina ežerą, ir kol ji verks, tol Balatone bus gausu vandens. Kitoje legendoje sakoma, kad Balatono ežeras atsirado piemeniui beganant avis. Žaliuojančioje pievoje vyras rado ir pakėlė keistos formos akmenį. Toje vietoje išsiveržė šaltinis ir taip atsirado garsusis ežeras.
Premier Exif JPEG
Plitvice ežerų nacionalinis parkas – tai Kroatijos pirmasis nacionalinis parkas įsteigtas 1949 m., kuris apima 296,85 kv. km. Parkas buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą 1979 m., pripažįstant jį kaip išskirtinio kraštovaizdžio gamtos stebuklą. Parke gausu krioklių, ežerų, miškų ir didžiulė gyvūnijos įvairovė. Ežerai yra gerai žinomi dėl jų skiriamųjų spalvų, nuo žydros iki žalios, pilkos arba mėlynos spalvos. Spalvos nuolat keičiasi priklausomai nuo mineralų arba organizmų kiekio vandenyje ir saulės spindulių kampo. Šešiolika ežerų, kurie sudaro natūralių tvenkinių travertinas, yra suskirstyti į viršutinius ir apatinius. Aplink ežerus maždaug aštuoni kilometrai kelių ir medinių pėsčiųjų takų yra prieinami lankytojams. Parkas yra centrinėje Kroatijoje, Rytų kalnų regione Lika-Seni apskrityje. Plitvice ežerai yra pripažįstami kaip stebinantis gamtos paminklas skirtas džiaugtis dabartinei ir ateities kartoms
Juodkalnijoje gyvenome Budva mieste. Tai Juodkalnijos turizmo sostinė, teatrų, festivalių, muzikos, intelektualų miestas. Budvos senamiestis – ,,mažasis Dubrovnikas“ – Venecijos laikų palikimas. Tai XV a. tvirtovė, apsupta aukštomis gynybinėmis sienomis. Į senąjį miestą yra keli įėjimai – vartai. Pačiame mieste – siauros gatvelės, maži restoranėliai, jaukios parduotuvėlės, senos bažnytėlės. Į abi puses nuo Budvos besidriekiantys paplūdimiai yra vadinami Budvos Rivjera. Budva garsi ir dėl savo naktinio gyvenimo, pajūrio promenados naktiniuose klubuose.
Kroatijoje gyvenome gražiuose apartamentuose Starigrad-Paklenica. Čia buvo ir daugiau lietuvių. Lipome į kalnus kur buvo filmuojamas kinas „Vinetu“. Paklenicos nacionalinis parkas įkurtas 1928 metais Velebitų kalnų grandinėje, kuri palei Adrijos jūrą Kroatijoje driekiasi daugiau nei 150 km. Pats Paklenicos nacionalinis parkas yra įsitaisęs tarp Marasovičiaus gyvenvietės šiaurinėje dalyje iki aukščiausių Velebito kalnų viršūnių – Vaganskio, Babino ir Sveto brdo –pietuose. Tai yra seniausias parkas Kroatijoje. Užima vos 96 kv. km, bet kiekvienais metais pritraukia šimtus tūkstančių lankytojų. Pradžioje pagrindinis takas veda palei vakarinę kanjono pusę viena kryptimi, bet po dviejų valandų nesudėtingo kopimo galiausiai išsišakoja: vienas takelis nuvinguriuoja toliau palei Didįjį tarpeklį, kitas pasuka link vieno kalno viršūnės, kur maždaug 550 metrų aukštyje rasite įėjimą į Manitos urvą (Manita peć). Manitos ilgis siekia vos 175 metrus, o aukštis – iki 38 m, bet sakoma, kad tai gražiausias Velebito kalnų urvas, todėl pakilt į jį neatsisakom. Kelias link urvo kiek statesnis nei prieš tai vedęs, tačiau nesudėtingas. Kelionėje užtrunkame apie valandą.
Taip pat aplankėme Dubrovniką. Dubrovnikas – gražiausias miestas prie Adrijos. Dubrovnikas priklauso pasaulio istorijos-kultūros paminklų aukso fondui ir yra globojamas UNESCO. Tai garsiausias pietų Kroatijos kurortas. Čia švelnus Viduržemio jūros klimatas, nuostabi gamta (pušynai, kiparisų ir laurų giraitės). Dubrovniko papuošalas – netoliese išilgai jūros pakrantei išsibarsčiusios salos, į kurias organizuojamos ekskursijos. Už miesto pajūry – daug nuostabių, žalumoje skendinčių įlankėlių, kur įsikūrę daugybė turistinių kaimelių. Miestas garsus savo mokslo ir kultūros įstaigomis: verta aplankyti Dubrovniko dailės galeriją, jūreivystės muziejų, etnografinį krašto muziejų, Soborą, miesto globėjo šv. Blazijaus cerkvę. Kasmet vasarą čia vyksta įvairūs tarptautiniai festivaliai. Jis traukia ir sportininkus. Ištisus metus Dubrovnike vyksta įvairios tarptautinės varžybos.
Zadaro miestas yra Kroatijos miestas tarp Rijeka ir Splito, netoli nuo Šibenika. Tai kelis tūkstančius metų buvusi Dalmatijos regiono sostinė. Zadaras vis dar išsaugojęs labai seną siaurų ir žavingų miesto gatvių tinklą, taip pat Romos forumą, datuojamą I a. po Kr. Zadaras taip pat gerai žinomas, kaip turintis patrauklių romėnų bažnyčių. Per visą žmonijos istoriją Zadaras buvo pagrindinis Kroatijos ir Dalmatijos kultūros centras, čia buvo įsteigtas pirmasis Kroatijos universitetas (1396) bei pirmasis kroatų laikraštis.
Splito miestas ir jo atsiradimas siejamas su Romos imperatoriaus Diokletiano rūmų pastatymu. Tačiau istoriniai tyrinėjimai bei atrasti įrodymai, leidžia manyti, kad dar seniau čia buvo įsikūrusi graikų kolonija. Splitas – didžiausias ir svarbiausias miestas Dalmatijoje. Įsikūręs Adrijos jūros pusiasalio rytinėje pakrantėje. Splite yra gausu bažnyčių, muziejų ir paminklų.
Kroatijos Adrijos jūros centrinėje dalyje yra atskira ir ypatinga salų grupė, vadinama Kornati. Dėl išskirtinio kraštovaizdžio grožio, įdomios geomorfologijos, pakrantės įvairovės ir ypač turtingos jūrų ekosistemos bioįvairovės 1980 metais Kornati salynas buvo paskelbtas nacionaliniu parku. Kornati archipelagas (salynas) susideda iš 150 salų, išsidėsčiusių palei daugiau nei 320 kvadratinių kilometrų plotą.
Laisvida Pakenienė